VU Botanikos sodas kviečia pasigrožėti erikomis

Balandį Vilniaus universiteto botanikos sode Vilniuje – pats pavasarinės erikos (Erica carnea) žydėjimas. Negali nepastebėti didelių „šaltibarščių spalvos“ lopų dar tuščiuose ankstyvo pavasario gėlynuose. Pats krūmokšnis nedidelis, vos sprindžio aukščio, bet į šonus gali išplisti ir pusmetrį. Šoninės šakelės geba įsišaknyti, taip susidaro didoki erikų plotai. Pavasarinės erikos žiedeliai susiformuoja dar vasaros pabaigoje, o spalva ryškėti ima vos aptirpus sniegui, todėl pražysta jos labai anksti, kasmet vis kitu metu. Žiedeliai maži, kabantys, siaurėjančio ąsotėlio formos, susitelkę šakelių viršūnėse, o per jų gausą dažnai nematyti lapų. Žiedų spalva labai ryški, intensyvi rožinė, dažnai su violetiniu, ciklameniniu atspalviu. Yra baltai, blyškia alyvine spalva žydinčių veislių. Žydi labai ilgai – 6–8 savaites. Traukia bites, drugelius.

Nužydėjusių krūmelių nebūtina genėti, jie nepraranda dekoratyvumo, netgi atvirkščiai, prasideda antras dekoratyvumo etapas – pradeda augti jauni ūgliai, besiskiriantys spalva. Yra išvesta veislių beveik geltona, varine, salotine, labai tamsia lapija. Vasaros viduryje veislių spalva supanašėja, tačiau krūmeliai išlieka tankūs ir gražiai žali iki kito pavasario.

Pavasarinė, kaip beje ir kitos erikos, dažnai neteisingai pavadinama viržiu. Nors tai artimai giminingi augalai, tačiau skirtumai tarp jų akivaizdūs: erikos lapeliai spygliški, 4–8 mm ilgio, gerai matomi, o viržio – žvyniški, prigludę prie šakelių. Skiriasi ir žiedai, ir žydėjimo laikas. Panašūs tik šių giminaičių pomėgiai – abu geriausiai jaučiasi atvirose vietose, rūgščiame durpingame priesmėlyje, šalia kitų erikinių augalų, žemaūgių spygliuočių.

1) pavasarinė erika (Erica carnea) ‘Foxhollow’; 2–3) pavasarinė erika (Erica carnea) ‘Golden Starlet’; 4) pavasarinė erika (Erica carnea); 5–6) pavasarinė erika (Erica carnea) ‘Rosana’; 7) pavasarinė erika (Erica carnea) ‘Tanja’; 8) pavasarinė erika (Erica carnea) ‘Whisky’.

Pavasarinė erika yra viena iš vos dviejų dešimčių erikų rūšių (pasaulyje jų priskaičiuojama virš 800), savaime paplitusių Europoje: auga nuo Vokietijos šiaurėje iki Ispanijos pietvakariuose ir Rumunijos bei Graikijos pietryčiuose; randama ir Šiaurės Afrikoje (Maroke). Bet auga tik kalnuose, kur akmenuotuose šlaituose išsimėčiusi ploteliais, o spygliuočių retmiškiuose sudaro ištisinius sąžalynus. Vidutinio klimato šalyse plačiai auginama kaip dekoratyvinis kiliminis augalas, išvesta per 100 veislių.

Daugiau apie erikinių šeimos augalų kolekciją VU Botanikos sode Kairėnuose.

VU Botanikos sodo darbo laikas.

2021-05-05
Lietuvos botanikos tėvas Jurgis Ambraziejus Pabrėža: jo indėlis į šalies mokslą ir kultūrą
Daugiau
2021-04-30
Ąžuoliukas rektoriaus Jono Kubiliaus atminimui VU Botanikos sode
Daugiau
2021-04-29
Retųjų augalų medžiotojo istorijos
Daugiau
2021-04-09
Tradiciniai darželiai Lietuvos sodybose
Daugiau