Patvirtinta nauja VDU Botanikos sode išvesta margalapės aktinidijos veislė
Praėjusieji 2022 metai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune gali būti pavadinti margalapės aktinidijos metais: ne tik dėl to, kad turtingoje sodo Actinidia Lindl. genties kolekcijoje augalai kaip niekad buvo apsipylę žiedais, o vėliau vaisiais, bet ir dėl puikių iš Lenkijos atkeliavusių žinių – apie patvirtintą naują lietuvišką margalapės aktinidijos veislę ‘Milema’.
Kartais pavasarinės šalnos pažeidžia jaunus aktinidijų ūglius ir nušaldo žiedus, o štai pernai aktinidijų kolekcija Botanikos sode tiesiog klestėjo: pavasarį visos rūšys ir veislės buvo apsipylusios baltais kvapiais žiedais, o antroje vasaros pusėje visų augalų šakos linko nuo smaragdo spalvos uogų svorio. Tačiau metai buvo svarbūs ne tik dėl gausaus uogų derliaus. Lenkijoje esančioje Centrinėje naudojamųjų augalų veislių tyrimų tarnyboje (COBORU) metų pabaigoje buvo patvirtinta nauja lietuviška margalapės aktinidijos veislė ‘Milema’. Tai pirmoji aktinidijų veislė, kuri yra patvirtinta po tarptautinės ekspertizės Europos specializuotame centre. Veislės autoriai – VDU Botanikos sodo darbuotojai prof. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė.
Aktinidijos – tai vijokliniai stipraus augumo augalai, per vegetacijos sezoną išauginantys 2,5-3,0 m ilgio ūglius. Lapai tamsiai žali, žydėjimo metu dalis lapų nusidažo baltai, o truputį vėliau baltą spalvą ima keisti rausvi atspalviai.
Balti žiedai, pasižymintys labai stipriu maloniu aromatu, išsidėsto po vieną.
Naujoji veislė ‘Milema’ yra vidutinio ankstyvumo, uogos pradeda nokti pirmą rugpjūčio dešimtadienį. Uogos labai skanios, saldžiarūgštės, aromatingos. Jų odelė žalia su giliomis vagelėmis, vidutinis vienos uogos svoris – 2,5-3,0 g.
Veislė yra labai derlinga, vidutinis derlius nuo vieno augalo siekia iki 7,5 kg.
Šios veislės aktinidijų uogos sukaupia apie 855 mg/100 g askorbo rūgšties, 4,7 mg/100 g chlorofilų, 16,7 g/100 g sausųjų medžiagų, 1020 µ/g fenolinių junginių ir pasižymi tvirta odele. Uogų tyrimai patvirtino, kad jose yra didesni esterių, terpenų ir kitų lakiųjų organinių junginių kiekiai, suteikiantys joms išskirtinį aromatą. Uogos tinka šviežiam vartojimui ir perdirbimui.
Naujoji veislė yra labai ištverminga žiemą ir atspari ligoms. Veislę ‘Milema’ galima puikiai panaudoti ir dekoratyvinėje sodininkystėje, pritaikant vertikaliam sienų, pavėsinių, tvorų apželdinimui.
VDU botanikos sodo Actinidia Lindl. genties kolekcijoje yra didelė įvairovė veislių ir klonų, gautų iš įvairiausių Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų, surinktų gražiausiose Lietuvos sodybose ir mėgėjų soduose. Ši kolekcija pradėta kurti 1995 m., nors įvairios aktinidijų rūšys augo botanikos sode dar tarpukario laikotarpiu. Šiai išskirtinei kolekcijai Nacionalinių augalų genetinių išteklių kolekcijos statusas yra suteiktas 2008 m. Praėjusiais metais ypač gausiai derėjo ir tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje išvestos lietuviškos margalapės aktinidijos veislės ‘Landė’, ‘Paukštės Šakarva’, ‘Lankė’ ir ‘Laiba’.
Vykdant Augalų genetinių išteklių tyrimų programą, sodininkų mėgėjų sodybose pavyko rasti vertingus doc. V. Paukštės atrinktus moteriškus margalapės aktinidijos klonus, kurie jau buvo laikomi prarastais. Jų autentiškumą patvirtino sodininkai mėgėjai, gavę augalus iš paties doc. V. Paukštės rankų. Taigi, galime pasidžiaugti unikalia aktinidijų kolekcija, kurioje matome ir aktinidijų introdukcijos bei aklimatizacijos Lietuvoje istoriją. Ją VDU Botanikos sode toliau tęsiame, vykdydami naujų veislių selekciją.
